Neseniai Facebooko draugams prisipažinau, kad remontuosiu balkoną. Pati, aišku. Nors galėčiau samdyti meistrus, nes juk dirbdama „Dialogo“ vyriausiąja redaktore taip pralobau, kad turtai į deklaracijų eilutes netelpa. Bet turtuoliai, žinot gi, – gobšūs.

Tad ramiai ėmiausi namų darbų. Išardžiau seną spintą, išplėšiau susidėvėjusias grindis, nuplėšiau poros sienelių dailylentes. Nes vaizdas jau buvo kaip sostinės komisariate.

Tiems patiems Facebooko draugams pasiguodžiau, kad truputį bijau, kaip pavyks pakloti grindų plyteles, nes tesu sodo priestatėlyje eksperimentavusi.

Darbams pasiruošiau rimtai. Net plytelių pjovimo įrenginį Senukuose nusipirkau. Ne profesionalų, žinoma, o mėgėjišką. Bet tai buvo veltui išmesti pinigai – tas peilis gali nebent kaliošą supjaustyti. Tad teko įsigyti deimantinį diską, skirtą specialiai keraminėms plytelėms pjauti. Šis neblogai varo, bet tiek smulkių dulkių aplinkui paskleidžia, kad gali visus kaimynus apčiaudėti.

Tingiu smulkiai aprašinėti darbų eigą (jei reikia, kreipkitės privačiai; konsultacijos – mokamos), bet po kelių dienų į tą patį visagalį Facebooką įkėliau savo nuoširdžių pastangų rezultatą – plytelėmis išklotų grindų nuotrauką.

Ir ką jūs manote? Šlovė atėjo beveik iš karto! Jei bogu, – kaip sako mados guru Juozas.

Suskambo telefonas ir jaunas balsas (supratau, kodėl Marijai Aušrinei patinka jauni vyrai) taip pakėlė mano darbų nuspaustą tonusą, kad aš čiulbėjau kaip socdemų Vilija – niekur neužsikirsdama.

Taigi tas balsas manęs paklausė ir pats atsakė: „Laba diena, tai jūs esate ponia Elena. Puiku. Aš (toks ir toks) skambinu garsios laidos (pypt-pypt) prodiuserio vardu. Žinome, kad jūs pati plytelėmis balkoną išklojote.

– O taip, – erotiškai įsiterpiu aš.

– Tai mes kviečiame jus į mūsų pokalbių laidą.

Toliau jis non stop pavaro, kokia tai nuostabi, visur – net kūdikių namuose – žiūrima laida, kokie aukšti jos reitingai. Ir kokia man garbė bei laimė bus joje dalyvauti.

Ilgai pasimėgavusi ta jauna giesme, dalykiškai tariu:

– Gerai, sutinku, net temą jau turiu.

– Sakykit, sakykit, – labai jausmingai jis paskatina mane.

– Aš galėčiau papasakoti, kaip iškloti plyteles nesusigadinus manikiūro.

Norėjau sakyti „nenusilaužus nagų“. Bet laiku prisiminiau, kad apie vienos žvaigždės nulaužtą nagą kokį pusmetį jau visoje nacionalinėje spaudoje buvo rašoma ir visais TV kanalais kalbama, tad laiku pakoregavau galimą aktualią temą.

Jaunas vyras diplomatiškai atsakė, kad tema įdomi, bet jis dar turės ją suderinti su prodiuseriu.

Čia jau aš ėmiau jį spausti. „Ne, – tariau, – jei ši tema netiks, aš nedalyvausiu laidoje.“ Jaunas, bet, matyt, patyręs TV atstovas nesutriko, jis dar kartą kaip iš kulkosvaidžio ištratino, kad kiti kaži ką už tokią galimybę atiduotų; aš jau viską, – šnabždu jam, – jaunystėje atidaviau; jis rimtai nuramina, kad – nieko, jie dar rasią, ką iš manęs paimti. Ir pasako laiką bei vietą, kur turiu atvykti.

Man nebelieka nieko kito, kaip iš svaigulio grįžti į žiaurią realybę ir tradiciškai nuobodžiai jaunam balsui paaiškinti, kad aš tikrai nedalyvausiu jų nuostabioje laidoje, kad man tai neįdomu ir t. t., ir panašiai, kaip sako politikos unguriai.

Jaunojo balso reakcijos neatpasakosiu. Tą nuostabos ir nusivylimo kaskadą galėtų perteikti tik autentiškas garso įrašas. Ir tai net nejautriems paaugliams, neabejoju, paliktų gilų įspūdį.

Atsisveikinam taip šaltai, kaip gali atsisveikinti tik viens kitam gyvenimą sugriovę draugai.

Jis pasakė: jūs nesuprantate, ką prarandate; aš sutikau, bet padėties tai nebepataisė. Aš jį visiškai nuvyliau.

Ir likau viena su gražiomis plytelėmis ir dar gražesniais prisiminimais, kaip filologyno apolonai akimirksniu sugaudavo ironijos strėlę ir švysteldavo atgal pervėrę kokiu kontekstiniu lapeliu ar undergroundo gėlele… „Visa prapuolę; tik ant lauko pliko kelios… apykreivės liko!“

Tikrą tiesą, ir tik tiesą, rašo „Dialogą“ ir jo redaktorę mylintys anonimai, atsiprašau, komentatoriai: laikas, Tervidyte, tau į pensiją. 22 metus laikraštį leisdama nė vienam prodiuseriui nerūpėjai, o 22 plyteles paklojus – į šlovės ekraną pakviesta buvai. Štai kaip galima išgarsėti!

Elena Tervidytė, „Dialogo“ vyriausioji redaktorė.

Spausdintas 2013 m. 43 DIALOGO nr.