Pirmoje dalyje (http://www.tervidyte.com/wp-admin/post.php?post=2504&action=edit) pasakojau, ką pavyko pamatyti ir ko ne šiauriausiame Tailando mieste Chiang Rai. Dabar aprašysiu mūsų trumpą viešnagę nedideliame miestelyje irgi šiaurinėje dalyje –  Pai.

Mes į jį važiavome iš Chiang Mai.  Mai  palieku pasakojimo apie keliones su mašina pabaigai, nes tai ypatingas miestas ir ypatingos vietos apie jį. Teks įdėti daugiau darbelio :)

 

 

Šiame tekstelyje kreipsiu jūsų mintis ir akis į tris dalykus, nes jie man labiausiai patiko.

Pirma, kelias iš Chiang Mai į Pai. Visi gąsdino, bet velnias pasirodė ne toks baisus, tikslaiu, visai nebaisus.

Antra, nuostabus Pai kanjonas ( įkelsiu video).

Trečia, hipiškos smarvelės kupinas pats Pai miestukas.

Kelias

Dar Ko Payam saloje mūsų bungalow šeimininkui užsiminę apie planus nuomotis mašiną ir pakeliauti po Tailando šiaurę, išgirdome, kad nuo Chiang Mai iki Pai teks įveikti virš tūkstančio posūkių. Pagąsdinimų netrūko ir interneto platybėse. Tad neslėpsiu, kad iš Chiang Mai į Pai išvairavau išgėrusi ne kavos, o geroką dozę nerimo.

Paaiškėjo, kas,paprastai, visada paaiškėja: nerimauti nebuvo ko. Kelias tikrai vingiuotas ir siauras, bet puikiai išasfaltuotas. Važiuoji ir širdis džiaugiasi, ir akys kartais spėja vien kitą gražų vaizdą pamatyti šalia. Bet nedaug pamatai, nes posūkiai paima veik visą dėmesį. Jų 628.

Mes važiavom ryte, ir rūkas kilo, o gal leidosi – ir buvo labai gražu.

 

Mietelis Pai

Gaila, kad jam turėjom nepilną dieną. Drauge su Oksana pietavom tokioje „švediško“ stalo kavinėje. Gali pusantros ar dvi valandas būti ir valgyti, ko nori ir kiek nori. Mes keletą patiekalų suvalgėm visai ne taip kaip reikia, pora nuo gretimo stalo mums draugiškai ėmė aiškinti, ką ir kaip daryti… Oksana liko skanauti, aš išėjau į mietą. Ir prisipažinsiu –  kelias valandas prasėdėjau vienoje kavinėje tiesiog stebėdama jos lankytojus. Daug įdomių veidų, nemažai nebejaunų hipių.

•  Buvusių hipių nebūna.

Vieša paslaptis, kad šitam mieste nesunku gauti žolės. Jos kvapą junti beveik kaip Amsterdamo kai kuriose gatvėse. Ypatingas.

Prieš tai apžiūrėjau pora daržovių turgaus eilių. Bet nejauku ilgai maklinėti nieko neperkant. O turguje pirkti tikrai verta. Ir šviežia, ir šioks toks palaikymas tų varganai besiverčiančių žmonių.

Man dabar gėda, kad pirkdama Tailande daug kur derėjausi.

Ilgokai spoksojau į šokančius miestelėnus. Įvairaus amžiaus, įvairaus sudėjimo. Bet ir tokioje sueigoje matyti turtiniai skirtumai.

Šalia Pai yra Baltojo budos didžiulė skulptūra. Ji matyti iš miestelio, tad su šiuo Buda pasisveikinau tik iš tolo.

Kanjonas

Nuostabus, gražus, įspūdintas ir dar visoks kitoks. Internete pridėta daug šio kanjono nuotraukų. Viena jo ketera –  su siaura įduba, joje koja netelpa, tad stabiliai nestovi, bet nebailūs vis tiek nueina iki jos krašto ir nusifotografuoja. Neatsilaikiau ir aš.

Nuo kanjono nuostabūs vaizdai atsiveria ir saulei tekant, ir jai leidžiantis. Mes buvom ryte. Mes dvi ir vienas „kietas“ dzen praktikuotojas rusas. Kiti turistai dar saldžiai miegojo. Pastebėjau, kad visam Tailande didysis žmonių sujudimas prasideda tik apie 10 val.ryto.

*Kai tik sutvarkysiu video klipo dydį, įkelsiu jį čia – užfiksuoti vaizdai nuo kanjono.

Pakeliui į Pai arba važiuojant atgal verta užsukti prie vandens krioklio. Yra nuoroda.

Priėjimas prie šio krioklio civilizuotas ir smagus, nes eina palei energingai šnekantį upelį. Tik nepamirškite pasiimti maudimukų :)

Kilometrų nuo Chiang Mai iki Pai nedaug, bet verta skirti bent 4 val., nes pakeliui yra daug gražaus. Na, ėmiau rašyti, kaip turistinės agentūros darbuotoja, tai sustosiu. Om.