Mažiau žmonių gatvėse gyvena dviese. Daugiau pavieniui,- man taip atrodo. Essaouiroje pro šią porą praeidama kelis kartus per dieną pajusdavau jų tokį gerą tarpusavio ryšį, kad norėdavosi prisėsti greta. Kažką panašaus, tik stipriau esu patyrusi, kai per „Svobodos” radiją išgirdau, kaip du bomžiukai dainuoja …”ty kak aisberg b okeane, i vsie tvoji pečali pod temnoju vodoj”. Tą pačią akimirką A.Pugačiovos šios dainos atlikimas nubluko visiems laikams, ir mano viduje apsigyveno tiedu – buvęs architektas, ir buvusi finansistė. Jie rinkdavo išmetamas knygas ir skaitydavo skaitydavo. Ypač mėgo poeziją. Kai Jis mirė, Ji pabandė susirasti sūnų. Šis nepripažino „nusivalkiojusios” motinos, ir jai nieko nebeliko. Net poezijos.