Man labai patinka senovinės durys. Ne tik todėl, kad jos gražios. Ne tik todėl, kad pro jas įėjo ir išėjo tie, kurių nebėra. Bet rankena gal dar atmena jų delnų karštį… Jų nerimą ar nekantravimą, ar džiugesį jas praveriant.

Durys, tiltai ir veidrodžiai man yra metafiziški :)